Birželio 19 d., LR Seime vyko konferencija „Ekologiškas maitinimas viešajame sektoriuje: investicija į sveikatą ir Lietuvos ekonomiką”. Joje dalyvavo ūkininkai, vartotojai, mokslininkai, politikai, medikai. Iniciatoriai – Lietuvos ekologinių ūkių asociacija ir LR Seimo narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė.

Sveika mityba ankstyvajame amžiuje – ilgalaikės sveikatos pamatas.

Tokią mintį pranešime išsakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, dr. Vaidotas Urbonas. „Daugelis suaugusiųjų įsivaizduoja, kad jeigu jam gerai, tai ir vaikui gerai. Deja, vaikų mityba skiriasi nuo suaugusiųjų. Jo organizmui reikia daug daugiau tokių medžiagų, kaip geležis, kalcis, nesočiųjų riebalų rūgščių, gliukozės, – kalbėjo V. Urbonas. – Mes žinome, ką turi ekologiškas produktas ir ko jis neturi. Tai yra svarbiausia. Ekologiškas maistas nėra turtingesnis mineralų, vitaminų ar kitų medžiagų. Mums yra svarbiausia, kad jis neturi papildomų medžiagų ir teršalų. Neekologiškame maiste randama sunkiųjų metalų, pesticidų, trąšų, antibiotikų, augimą skatinančių medžiagų ir t.t. Vartodami ekologišką maistą, teigiamą rezultatą matome po dešimtmečio. Tai negreitas rezultatas.”

Profesoriaus pranešime pateiktų tyrimų rezultatai rodo, kad vartojant ekologišką maistą sumažėja su šlapimu išskiriamų pesticidų kiekis, o tai mažina nevaisingumą, apsigimimų skaičių, alergijas, otitus, preklampsijas nėščiosioms, kai kurių onkologinių ligų, nutukimo atvejus.

Kooperacija užtikrina tiekimą

Žemės ūkio kooperatyvą „BIO LEUA” įsteigė LEŪA. Tikslas – aprūpinti vartotojus greičiau ir kuo įvairesne ekologiška produkcija iš Lietuvos ūkių. Kristina Kazlauskaitė, Žemės ūkio kooperatyvo „BIO LEUA” valdybos pirmininkė, apžvelgė kooperatyvo veiklą.

Šiuo metu kooperatyvui priklauso per 40 ūkininkų. Jie tiekia daržoves, vaisius, paukštieną, kiaušinius, pieno produktus, mėsą, grūdų produktus. „Beveik visi kooperatyvo nariai ne tik ekologiškai užaugina, bet savo ūkiuose ir perdirba užaugintą žaliavą, – sakė K. Kazlauskaitė. – Turime 200 sutarčių, daugiausia su vaikų ugdymo įstaigomis, tai yra, vaikų darželiais, kuriems tiekiame ekologiškus produktus.“

Danijos patirtis – sektinas pavyzdys

Danijos tikslas – iki 2030 m. 25 proc. dirbamos žemės ūkininkauti ekologiškai, taip pat iki to laiko pasiekti, kad 25 proc. maisto būtų ekologiškas. Šiuo metu Danijoje daugiausia diskutuojama, kad ekologiškas maistas būtų įperkamas.

Buvęs maisto, ž.ū. ir žuvininkystės ministras, „Organic Denmark“ gen. direktorius Rasmus Prehn daug metų siekia, kad ekologinis ūkinnikavimas ir ekologiški produktai taptų Danijos žmonių kasdieniais įpročiais. „Siekiama, kad PVM ekologiškiems produktams būtų mažesnis arba visai panaikintas. Kopenhaga siekia, kad viešojo maitinimo įstaigose 90 proc. produktų būtų ekologiški. Prie ekologiškų produktų palaipsniui pereina ligoninės,“ – pranešime sake R. Prehn.

Trūksta savivaldybių iniciatyvos

LEŪA iniciavus ekologiško maisto tiekimą darželiams, pirmoji tam pritarė ir pradėjo bendradarbiauti Ukmergės savivaldybė. Statistika rodo, kad per daugiau kaip penkerius metus, Lietuvoje radosi apie pora šimtų ugdymo įsaigų, maitinančius vaikus ekologišku maistu. Tačiau nedaug savivaldybių imasi šios naštos, mat dauguma švietimo įstaigų perka maitinimo paslaugą. Vienas iš gerųjų pavyzdžių – Lazdijų savivaldybė, kuriai įteikta Auksinė krivūlė už reikšmingą indėlį į sveikatai palankią mitybą darželiuose, skatinant vietinių, pagal kokybės sistemas pagamintų maisto produktų ir žaliavų naudojimą. Savivaldybės merė Ausma Miškinienė sakė, kad didžiausias apdovanojimas ir džiaugsmas tada, kai vaikai iš parduotuvių sugrįžta į mokyklos valgyklą.

Telšių lopšelio-darželio „Žemaitukas” direktorė Edita Andrijauskienė pasakojo, kad valgiaraštis planuojamas atsižvelgiant į sezoniškumą. „Turime kelis tiekėjus, kad nestigtų produktų, stengiamės dirbti su kuo mažiau atliekų, – sakė pranešėja. – Vaikai patys įsideda maisto, bet teko juos mokyti įsidėti tiek, kiek suvalgo. Pastebėjome, kad vaikams suteikus galimybę rinktis, jie dažniausiai renkasi sveikesnį variantą.“ Pasak E. Andrijauskienės, vaikai, rinkdamiesi patys, suvalgo daugiau daržovių, grįžę namo moko ir tėvus. Darželyje yra daržas, tad vaikai augina patys daržoves ir noriai jas valgo.

Svarbu ekonomika

Pasak Seimo narės ekonomistės Jekaterinos Rojakos, trumposios grandinės – labai geras sprendimas, nes jos mažina logistikos išlaidas. Kopenhagos patirtis rodo, kad pasiekti 90 proc. ekologiško maitinimo galima be jokių papildomų išlaidų, o metinė ekonominė nauda valstybei (sumažėjusios sveikatos sąnaudos) siekė 1,6 mlrd. Eurų. Lietuviai gyvena ilgiau, tačiau sveiko gyvenimo trukmė neilgėja – mes ilgiau gyvename sirgdami. Lietuvoje BVP nuostolis dėl su sveikata susijusio produktyvumo praradimų siekia 4,79 mlrd. Eur., t.y. 6,4 Lietuvos BVP.

Vertinant ekologiško maitinimo naudą per fiskalinę prizmę, finansinė nauda yra nemaža, tačiau ji grįžta per ilgesnį laikotarpį. Ką Lietuva gali padaryti dabar? Kooperacija, investicjos į virtuvių personalą ir jų mokymus, ekologiškas maistas ugdymo įstaigoms, ekologiškus (žaliuosius) pirkimus integruoti į teisinę bazę.

Kliūtis – blogai veikianti sistema

Saulius Daniulis iškėlė problemas, su kuriomis susiduria ūkininkas, norintis dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir tiekti ekologišką produkciją viešajam sektoriui: logistika, biurokratija, realizacijos nestabilumas. Pasak S.Daniulio, dabartinė sistema blokuoja ūkininką. „Visus karus laimėjo kaimas, kuris turi maisto“, – sakė S. Daniulis. Kad neatsitiktų taip, kad miestai lieka be maisto, reikia keisti viešųjų pirkimų tvarką (dabar: pigiausia kaina, prasčiausia kokybė, gausu atliekų); turėtų atsirasti ūkininkų valdomi logistikos centrai. „Trumpųjų grandinių išplėtojimas turėtų būti Vyriausybės galvos skausmas. Poreikis yra, bet nėra sistemos, kad trumposios grandinės gerai veiktų“,– sakė S. Daniulis.

KOnferencijos įrašą galima peržiūrėti https://www.youtube.com/live/5_Wri6vvuRQ