Gruodžio 7-8 dienomis Biržų rajone įvykusi tarptautinė konferencija “Ekologinio žemės ūkio plėtros iššūkiai” atskleidė skaudulius, kurie stabdo ekologinio ūkininkavimo plėtrą.

Konferencijoje dalyvavo ir savo įžvalgas pateikė LR vyriausybės atstovai iš Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio, Aplinkos monisterijų, ekologinio žemės ūkio situaciją priatatė viešnia iš Lenkijos ekologiško maisto rūmų, Latvijos žemės ūkio ministerijos ekspertė, Vokietijos klimato kaitos ir žemės ūkio ministerijos atstovas, patirtimi dalijosi mūsų šalies ekologinių ūkių šeimininkai.

Lietuvoje ekologinių ūkių drastiškai mažėja

Konferencijoje buvo apžvelgiamos ekologinio žemės ūkio problemos ir diskutuojamos sprendimų galimybės. Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko Mindaugo Petkevičiaus, jei nuo 2004 m. nuosekliai augo sertifikuojamų ir deklaruojamų ekologinių plotų, tai 2022 m. skaičiai ėmė mažėti. Šiemet ekologinių ūkių sumažėjo 10 proc. Iš jų ekologinio ūkininkavimo atsisakė 9 proc. ūkių 100-200 ha dydžio, 23 proc. – 200-300 ha dydžio ir net 29 proc. – 300-500 ha dydžio. Iki 100 ha ūkių skaičius ir sertifikuojamas plotas išliko beveik tas pats. Šių metų VšĮ “Ekoagros” duomenimis sertifikuota 247 500 ha, kai prieš metus buvo 275 842 ha.

Tokią situaciją lėmė nuolat besikeičiančios taisyklės, mažėjanti parama.

“Lietuva, neturėdama ekologinio žemės ūkio veiklos plano, nekreipdama dėmesio į socialinių partnerių siūlymus elgiasi visiškai kitaip nei mūsų kaimyninės šalys, nenumato jokios plėtros ir tą pabrėždama dar mažina finansavimą, skirtą remti ekologinius ūkius iki 2027 m., konferencijoje sake M. Petkevičius. – Be jokių aiškių kriterijų, paskaičiavimų, analizių ir toliau numato mažinti ekologines išmokas virš 300 ha plotams 15 proc. Jei ekologas turi daugiamečių pievų ar pievų iki 5 metų (išskyrus dobilus ir liucernas) už jas visiškai numatyta parama. Paramą gali gauti tik jei turi sertifikuotų galvijų, tuo tarpu kitos šalys net nedvejodamos pasisako už ekologinių pievų rėmimą, nes tai vertybė kraštovaizdžiui, aplinkosaugai, vandenims, paukščiams ir visai gamtos bioįvairovei.”

Ministerijos švelnina toną

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė suprantąs ekologiškai ūkininkaujančiųjų nerimą, tačiau apie ateitį kalbėjo aptakiai. Žemės ūkio ministerija plnuoja mažinti dabar užsibrėžtus tikslus ir nuo siekio iki 2027 m. turėti 12,9 proc. ekologinių plotų, šį skaičių mažinti iki 9 proc. ir tuo pačiu mažėtų finansavimas. Ministerijos argumentas – ekologiškų produktų perkamumas mažėja visoje Europoje. Toks požiūris ir nuostatos prieštarauja LR Vyriausybės programai, kur numatyta padvigubinti ekologiškai dirbamos žemės plotus, remti ekologinius ūkius ir už abi pozicijas atsakingas LR Žemės ūkio ministras. Konferencoijoje dalyvavę ekologai tokiam trumpariagiškam požiūriui nepritarė.

Ūkininkams sunkiau susikalbėti ir su Aplinkos ministerija, o su Ekonomikos ir Sveikatos apsaugos ministerijomis, pasak M. Petkevičiaus, supratingesnės ekologinio ūkininkavimo klausimais.

Pasikeitusios rėmimo taisykės komplikuoja administravimą

Viena didžiausių šiemet kilusių problem – ilgai trunkantis išmokų apskaičiavimas ir avansų išmokėjimas. Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros, tokio sunkaus išmokų administravimo dar nėra buvę, o administruojant ekologinių ūkių paraiškas kyla dar daugiau problemų. Pakeitus paramos taisykles, šiemet parama skiriama iš keturių tik ekologams skirtų priemonių, ūkininkams patiems sunku sugaudyti, kurie lotai į kurios priemonės paramą gali pretenduoti, skiriasi kasmetiniai įsipareigojimai, skirtingi deklaravimo kodai. Tai įnešė daug painiavos deklaruojant, todėl NMA spcialistai turi detaliai viską tikrinti ir prašyti patikslinti informaciją. Kai kurie ūkininkai pasirinko ne tas priemones, dėl šių priežasčių kiekvienas laukas tikrinamas atskirai ir tai užtrunka.

Kaimynai toli priekyje

Konferencijoje buvo galima palyginti Lietuvos ir kaimyninių šalių situacijas. Gerokai Lietuvą aplenkė Latvija ir Estija, numačiusios ir tolesnę ekologinių ūkių plėtra. Nepamirštama ir gyvulininkystė. Latvijoje 2022 m. duomenimis buvo sertifikuota 1 mln. 47 tūkst. 906 ha ekologinių plotų (Lietuvoje – 275842 ha). Lenkijoje planuojama turimus 0,5 mln. ha sertifikuotus ekologinius plotus padvigubinti.

Estijoje iki 2030 m. planuojama padidinti ekologinius plotus iki 14 proc. ir pasiekti, kad 50 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigų siūlytų ekologišką maitinimą.

Strateginiai tikslai reiklauja bendro darbo

Konferencija, kurią organizavo Lietuvos ekologinių ūkių asociacija, siekė svarbiausio – sukvietus LR Vyriausybės atstovus, socialinius partnerius, ūkininkus, bendromis jėgomis rasti būdus, kaip efektyviau įgyvendinti KPP ir pasiekti Lietuvos strateginiame plane užsibrėžtus tikslus: ekologinio žemės ūkio sektoriaus plėtrą, dirbant darnoje su gamta; saugant biologinę įvairovę; plečiant ekologiško maisto tiekimą ir paklausą.

Aptariant KPP priemonių Ekologinis ūkininkavimas, Ekologinių sistemų veiklos, Intervencinės priemonės aktualumą ir problematiką, buvo daug diskutuota apie jų taikymą praktikoje, gaunamą naudą bei sklaidą platesniam ūkininkų ratui.

Konferencija primėmė rezoliuciją, kuriai buvo vienbalsiai pritarta.