Ne vienas ūkininkas savo valdose turi kampelių, kurie laikui bėgant buvo apleisti, buvusios ganyklos užžėlė krūmais, šlapynės tapo sunkiai prieinamos, o jų priežiūra reikalauja papildomų išlaidų. Tačiau šiuolaikinė žemės ūkio politika siūlo išeitį – apleistas teritorijas paversti vertingais gamtos plotais, kurių sutvarkymo išlaidas valstybė pasiruošusi finansuoti iki 100 proc.

Nuo balandžio 1 d. iki gegužės 29 d. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kviečia teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (Strateginis planas) priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“. Šiam kvietimui skirta daugiau nei 3 mln. eurų.

Pagrindinis paramos tikslas – atkurti palankią būklę apleistose natūraliose ir pusiau natūraliose pievose bei šlapynėse, kuriose anksčiau buvo vykdoma ekstensyvi žemės ūkio veikla, tačiau šiuo metu ji nutrūkusi. Sutvarkius šias teritorijas būtų sudarytos palankesnės sąlygos išlikti retoms gyvūnų ir augalų rūšims.

Pagal priemonę atkuriamos ir saugomos rūšių buveinės: meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola), balinio vėžlio (Emys orbicularis), kraujalakinio melsvio (Maculinea teleius), niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma barnabita), šiaurinio auksinuko (Lycaena helle), auksuotosios šaškytės (Euphydryas aurinia), plikažiedžio linlapio (Thesium ebracteatum), stulgio (Gallinago media), paprastojo griciuko (Limosa limosa), raudonkojo tuliko (Tringa totanus), didžiosios kuolingos (Numenius arquata).

Taip pat atkuriamos Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralios buveinės: miškapievės, kadagynai, medžiais apaugusios ganyklos, nesusivėrusios žemyninės smiltpievės, karbonatinių smėlynų pievos, stepinės pievos, rūšių turtingi briedgaurynai, melvenynai.

Nors pagrindinis paramos tikslas – išsaugoti retas rūšis, tokias kaip meldinė nendrinukė ar balinis vėžlys, praktikai pastebi ir kitą pusę. Natūralios, atkurtos pievos yra itin naudingos gyvulininkystės ūkiams.

ŽŪM informacija