2024 m. rugsėjo 10-12 d., Budapešte vyko IFOAM OE Europos ekologinio žemės ūkio kongresas. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijai atstovavo valdybos pirmininkas Mindaugas Petkevičius, valdybos narės Edita Karbauskienė ir Kristina Kazlauskaitė, narė Jurgita Naujokaitytė.
Europos 18-asis Ekologinis kongresas buvo organizuotas IFOAM OE kartu su Vengrijos ekologinės žemdirbystės tyrimų institutu (OMKI) ir Vengrijos žemės ūkio ministerija. Į kongresą atvyko 270 atstovų iš visos Europos kurti bendrą ekologiško maisto ir žemės ūkio ateities viziją. Aukšto lygio ES institucijų, Vengrijos ministerijų atstovai ir Europos Parlamento nariai pasidalino naujausiomis politinėmis įžvalgomis apie socialines, aplinkosaugines ir ekonomines krizes bei vizijomis ES žemės ūkio maisto, socialiniame, mokslo sektoriuose.
Būtinas dialogas
Kongreso sesijoje „Ateities BŽŪP: potencialas ir iššūkiai, padedantys pereiti prie tvarios žemės ūkio ir maisto produktų sistemos“ apie ekologinio žemės ūkio dabartį ir ateitį formuojant BŽŪP po 2027 m. pranešėjai padarė keletą nuorodų į rugsėjo pradžioje paskelbtą Strateginio dialogo ataskaitą, kuri yra strateginių diskusijų dėl ES žemės ūkio ateities rezultatas. Buvo papbrėžta, kad reikia suderinti aplinkos tvarumą su teisinga grąža ūkininkams, o tai reiškia, kad reikia iš esmės reformuoti BŽŪP ir užtikrinti, kad ji tinkamai atlygintų ūkininkams, kurie taiko tvaresnę praktiką, suteikti realią finansinę pridėtinę vertę už jų teikiamas aplinkosaugos paslaugas. Pabrėžta, kad strateginio dialogo rekomendacijose ekologinis ūkininkavimas pripažįstamas kaip vienintelė reguliuojama, tvari gamybos sistema, jau užtikrinusi aplinkos ir klimato apsaugą. Bendru sutarimu pritarta, kad ir toliau labai svarbu finansiškai ir kitomis priemonėmis skatinti tuos, kurie nori pertvarkyti gamybą pagal aukštesnius aplinkosauginius tikslus ir standartus.
BŽŪP taip pat turi atlikti svarbų vaidmenį reguliuojant rinką, siekiant sustiprinti ūkininkų vaidmenį žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinėje, padidinti jų atsparumą ekonomikos krizėms ir užtikrinti teisingas pajamas. Pabrėžta, kad ekologinis gamybos sektorius neturi ilgalaikės vizijos. Stipriausia šio kongreso žinutė ta, kad turime kalbėti vieni su kitais ir suvienyti jėgas, kad sukurtume geresnę, ekologiškesnę ir darnesnę ateitį.
Rinkos galimybės ir kliūtys
Prekybos galimybės ir kliūtys tarptautinėse ekologinėse rinkose, reklamos ir komunikacijos strategijos, patentams, ekologinė sėklininkystė ir selekcija taip pat reikalauja didelių pokyčių. „Soil Association Certification” verslo ir prekybos plėtros vadovas Lee Holdstokas konstatavo ekologiškos produkcijos vartojimo sulėtėjimą 2023 m., tačiau 2023 m. pabaigoje ir 2024 m. pradžioje pastebėti pirmieji atsigavimo požymiai. Kiti pranešėjai pasidalino duomenimis apie ES, JAV, Kinijos ekologiškos produkcijos rinkas, problematiką tiekiant produkciją Europos vartotojams. IFOAM teigė, kad tarptautinės maisto ir mažmeninės prekybos įmonės aplenkia teisės aktus, perkeldamos savo veiklą į ES šalis, kuriose taisyklės įgyvendinamos prasčiausiai.
Kongresas taip pat nagrinėjo naujus ir novatoriškus metodus, skirtus informuotumui apie ekologinį žemės ūkį ir ekologiškus produktus padidinti. Akcentuota, kad perėjimas prie ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų vartojimo yra ilgas kelias. „Biocoop“ viceprezidentas Fredericas Faureas pabrėžė, kad nesant politinės visuomeninės iniciatyvos ekologinė gamyba mažėja.
Sesijoje „Dėmesys ir matomumas 2024 m.: kaip reklamuoti ir pranešti apie ekologiškus produktus“ komunikacijos strategai dalinosi įžvalgomis, kaip informuoti apie ekologiškus produktus ir didinti jų matomumą rinkoje naudojant novatoriškus metodus. Parduotuvėse gana paprastomis priemonėmis, galima paskatinti vartotojus dažniau rinktis tvarias ekologiškas produktų alternatyvas.Užrašai „Gyvūnų gerovė“, „Pagaminta tvariai“, „Be cheminių pesticide“, ir „Be priedų“ ekologiškiems produktams sukuria pridėtinę vertę. Pripažinta, kad vartotojams rinktis ekologišką produktą lengviau, kai kainų atotrūkis nuo įprastų alternatyvų yra mažesnis. Tačiau projektų rezultatai rodo, kad vartotojai nėra tokie jautrūs kainoms, kaip galime manyti.
Kongreso sesijoje „Patentai ir NGT reguliavimo panaikinimas – kas gresia Europos veislininkystės sektoriui?” buvo gilinamasi į intelektinės nuosavybės teisių ir genetinės medžiagos patentų klausimą, susijusį su nauju teisės aktu dėl „Naujų genominių metodų“ ir pasekmėmis Europos ekologiniam veislininkystės sektoriui. Kokia šiuo metu ekologinės augalininkystės situacija Europoje ir Vengrijoje? Kaip galime sukurti stiprų ir ekonomiškai perspektyvų ekologinio veisimo ir sėklų sektorių? Šios temos buvo nagrinėjamos LiveSeeding EU projekte ir pristatytos sesijoje.
Atsparumo klimatui kūrimo sesijoje buvo kalbama, kaip sustiprinti atsparumą klimato kaitai, koks ekologinio ūkininkavimo vaidmuo. Aptarti metodus, kaip efektyviau valdyti klimato riziką, nustatyta, kokius reikalavimus reikia įvykdyti, kad būtų lengviau pasiekti rezultatus.
Kongresas baigėsi sesija, kurioje aptartas ES ekologiškų produktų reglamento įgyvendinimas ir jo vaidmuo ekologiškų produktų gamybai. Pažymėta, kad2024 m. pabaiga yra įvykis ES ekologinio reglamentavimo raidoje, nes įgyvendinus naują importo sistemą, teisinė bazė bus taikoma visapusiškai. Šioje sesijoje pranešėjai įvertino, kokie buvo pasiekimai taikant naująjį reglamentų rinkinį ir ar jis padeda ekologiniam sektoriui reaguoti į ateities iššūkius ir gali patenkinti būsimus visuomenės ir tvarumo lūkesčius.
Būtina užtikrinti sektoriaus konkurencingumą
Dr. Istvan Nagy, Vengrijos žemės ūkio ministras, pabrėžė ekologiškų produktų indėlį į kasdienį pasaulio aplinkos gerinimą ir pabrėžė, kad ekologinis ūkininkavimas yra pagrindinis tvaraus žemės ūkio modelis. Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) turėtų pasikeisti, kad galėtų pasikeisti žemės ūkis. Parama turi užtikrinti sektoriaus konkurencingumą ir tekti ūkininkams, kurie nori tvariai pertvarkyti savo ūkius, kurie jau tiekia ekologišką produkciją. Nors ES ekologinės rinkos padėtis įvairiose šalyse yra nevienoda, o vartotojai 2023 m. maistui išleido mažiau nei ankstesniais metais, ekologiškų produktų vartotojai ir toliau nori pirkti ekologiškus produktus. Ekologiškų produktų pardavimo vertė auga daugelyje ES rinkų, rinkos galimybės turi būti didinamos nustatant minimalius ekologiškų produktų kriterijus tvariuose viešuosiuose pirkimuose, būtina tarptautinės prekybos plėtra. Pabrėžtos grėsmės ekologiniam ir mažam bei vidutiniam verslui – tai nauji genominiai metodai ir jų patentai mažinantys augintojų, selekcininkų ir vartotojų pasirinkimo laisvę. Labai svarbu užtikrinti ūkininkų pragyvenimo šaltinius ir sumažinti administracinę naštą, kurią dažnai jiems užkrauna taisyklės ir reglamentai. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetai bei specialus jiems teikiamas finansavimas (Europos Horizontas) gali paskatinti maisto ir ūkininkavimo sistemos pertvarką, sukuriant žinių mainų tinklus ir laboratorijas (gyvosios laboratorijos ir švyturių ūkiai).
