Naujienos

2021-05-10

Nacionalinė mokėjimo agentūra paskelbė, kad tiesioginių išmokų paraiškoje ūkininkai gali prašyti
2021-04-21

Aktualus straipsnis apie socialinių partnerių vaidmenį vyriausybei priimant sprendimus. Manoukis.lt
2021-03-20

Kokybiškas vaikų maitinimas – ar tik ūkininkų entuziastų ir Žemės ūkio ministerijos rūpestis?
2021-03-20

Apie mus rašo
2021-03-20

Apie pereinamąjį laikotarpį įsigyiems gyvūnams
2019-04-12

EKOLOGAI ATIDEDA MITINGĄ MĖNESIUI
2019-01-28

Dėl skleidžiamos klaidingos informacijos apie Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimus
2018-09-15

Ruošiamasi parodoms Kaune ir Vilniuje
2016-04-13

EKOLOGIŠKA PRODUKCIJA PRISTATYTA VARTOTOJAMS
2016-02-20

ŽALINIMO REIKALAVIMŲ ĮGYVENDINIMO BEI IŠMOKŲ SKAIČIAVIMO GAIRĖS
2015-06-25

Šiemet sukanka 5-eri metai nuo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos veiklos pradžios.
2015-01-10

SAVIKAINOS SKAIČIAVIMAS AUGALININKYSTĖS IR GYVULININKYSTĖS ŪKIUOSE

Kada ekolgiški produktai keliaus į Prezidentūrą sunkvežimiais

Kada ekolgiški produktai keliaus į Prezidentūrą sunkvežimiais

Birželio 5 dieną, minint pasaulinę Aplinkos apsaugos dieną, LR Prezidentūros inicijuotame Žaliųjų idėjų festivalyje dalyvavę Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos nariai nesulaukė Prezidento Gitano Nausėdos vizito stende, tačiau tikisi, kad ne tik Prezidentas asmeniškai vartos ekologiškus produktus, bet ir visa Prezidentūra maitinsis ekologišku maistu.

Ekologiniai ūkiai jau keli dešimtmečiai dirba tausojančių gamtą ir aplinką technologijų pagrindu, tačiau ekologinei veiklai vis dar sunku rasti kelią, kad ji būtų naudinga ne tik aplinkai, bet ir ekologiškai ūkininkaujantiems žemdirbiams. Ekologinių plotų ir ūkininkų skaičius nedidėja, kaip buvo tikimasi, nes Lietuvoje yra ribotos paramos ekologiniams ūkiams galimybės, vis dar sudėtinga parduoti savo produkciją vidaus rinkoje, dalyvauti ir laimėti viešųjų pirkimų konkursus. Kad ekologinis žemės ūkis nėra tarp prioritetų šalies vadovams rodo ir tai, jog Žaliųjų idėjų festivalyje Lietuvos ekologinių ūkių stendo neaplankė Prezidentas G. Nausėda ir kiti svarbūs asmenys, dalyvavę renginyje.

„Prezidentas savo kalboje sakė, kad jis asmeniškai perka ekologiškus maisto produktus, tačiau jo, kaip valstybės vadovo pareiga turėtų būti inicijuoti, kad ne tik šeimos vartotų ekologonių ūkių produkciją, tačiau jos būtų pilna visur: Prezidentūroje, Vyriausybėje, Seime, mokyklose, ligoninėse, – sakė LEŪA pirmininkas Saulius Daniulis. – Mūsų ūkininkai pajėgūs aprūpinti viešąsias ir valstybines įstaigas ekologiškai užauginta lietuviška produkcija, tačiau reikia politinės valios, kad tai būtų įgyvendinama.“

G. Nausėdos inicijuotas diskusijų ir forumų ciklas skirtas ieškoti sprendimų, kad Lietuva taptų švaresnė ir čia vykdoma veikla neturėtų neigiamo poveikio aplinkai ir klimatui. Diskusijose dalyvauja telekomunikacijų, energetikos, transporto, žemės ūkio, nevyriausybinių organizacijų ir pramonės sektoriaus atstovai.

Žaliųjų idėjų festivalyje Prezidentas Gitanas Nausėda, EK viceprezidentas Fransas Timmermansas ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius pasirašė deklaraciją, kuri įpareigoja kurti žalesnę Lietuvą, švaresnę ir sveikesnę aplinką, kovoti su klimato kaita.


Diskusija

Diskusija

 

Lietuvoje deklaruojama, kad kuriamos kuo palankesnės sąlygos verslui, tačiau atlikus analizę aiškėja, kad mūsų valdininkai kuria kur kas daugiau reikalavimų nei to reikalauja ES reglamentai.

 

Diskusijoje "DELFI tema", kurią moderavo žurnalistas Arūnas Milašius, o dalyvavo europarlamentaras Bronis Ropė ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacjos pirmininkas Saulius Danius. Plačiau skaitykite arba žiūrėkite paspaudę nuorodą:

https://www.delfi.lt/agro/agroverslo-naujienos/lietuva-perspjove-es-valdininkai-sukure-desimtis-reikalavimu-kuriu-europa-laikytis-nepraso.d?id=87008445

https://www.delfi.lt/agro/agroverslo-naujienos/lietuva-perspjove-es-valdininkai-sukure-desimtis-reikalavimu-kuriu-europa-laikytis-nepraso.d?id=87008445&jwsource=cl


Aktualus straipsnis apie socialinių partenrių vaidmenį vyriausybei priimant sprendimus

Aktualus straipsnis apie socialinių partenrių vaidmenį vyriausybei priimant sprendimus

Manoukis.lt paskelbė straipsnį, kuriame diskutuojama, ar žemdirbių asocijuotos organizacijos yra socialiniai partneriai, ar lobistinės organizacijos. Straipsnyje pasisako žemdirbių, vyriausybės atstovai.

Skaitykite paspaudę nuorodą:

https://manoukis.lt/naujienos/agropolitika/socialiniai-partneriai-tuscia-vieta-nori-bendrauti-tapk-lobistu


Europos Komisijos komunikatas dėl ekologinio žemės ūkio plėtros veiksmų plano

Europos Komisijos komunikatas dėl ekologinio žemės ūkio plėtros veiksmų plano

 Vienas iš svarbiausių Komisijos politikos darbotvarkės punktų yra Europos žaliasis kursas. Jo pagrindinis tikslas – iki 2050 m. sukurti tvarią, poveikį klimatui neutralizuojančią Europą, kuri trauktų investicijas ir skatintų ekonomikos augimą.

Europos Komisija priėmė komunikatą "Dėl ekologinės gamybos veiksmų plano", kurio vertimą į lietuvių kalbą rasite paspaudę nuorodas.

 http://ecofarms.lt/pictures/tvs_kiti_failai/EK_Komunikatas_2021-04-07_1.doc

  http://ecofarms.lt/pictures/tvs_kiti_failai/EK_Veiksmu%20planas_2021-03-25.doc


Tarptautinis konkursas „BALTIJĄ TAUSOJANTIS ŪKININKAS“

Tarptautinis konkursas „BALTIJĄ TAUSOJANTIS ŪKININKAS“

Prizas nacionaliniam laimėtojui - 1000 EUR!

Pasaulio gamtos fondas kartu su organizacijomis - partnerėmis (Lietuvoje - Lietuvos gamtos fondas)  kasmet skelbia tarptautinį konkursą „Baltiją tausojantis ūkininkas“ („Baltic Farmer of the Year Award“).

 Baltiją labiausiai tausojantis ūkininkas renkamas nuo 2009 metų. Lietuvoje konkursą organizuoja Lietuvos gamtos fondas. Organizatoriai kviečia ūkininkus ar jų organizacijas teikti paraiškas ir rungtis dėl nacionalinio apdovanojimo bei dėl pagrindinio nugalėtojo titulo.

Konkursu siekiama paskatinti ūkininkus mažinti ūkiuose susidarančių maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) patekimą į aplinką ir taip prisidėti prie eutrofikacijos proceso mažinimo Baltijos jūroje.

 Tarptautinis konkurso puslapis: https://www.wwfbalticfarmer.org/

Konkursas jau vyksta! 

Užpildytų anketų laukiama iki 2021 m. balandžio 30 dienos.

     Dalyvio anketą, konkurso kriterijus, tvaraus ūkininkavimo priemones rasite konkurso tinklalapyje:

 https://www.baltijosukininkas.com/



S. Daniulio interviu Delfi portalui: užuot skatinę, ekologinį verslą žlugdo

S. Daniulio interviu Delfi portalui: užuot skatinę, ekologinį verslą žlugdo

 

"Lietuvos ekologiškų ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis sako, kad mes nuėjome keistu keliu – vietoj to, kad kurtume verslą, tiesiog kuriame naujus draudimus ir žlugdome savo ūkį."  Tai citata iš asociacijos pirmininko interviu Delfi portalo žurnalistui. Plačiau skaitykite paspaudę nuorodą:

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/agro/agroverslo-naujienos/ukininkas-daniulis-apie-lengvatu-perziura-kaip-valstybe-bado-metais-gali-kalbeti-apie-mokesciu-didinima.d?id=86794901&fbclid=IwAR17ZX1kbFMfxDlStQDThV9Bz9QZfm4Cq6t93GrUzrOpghQBMvrPGjcKris

 


Europos Komisija pristatė Europos ekologinės gamybos plėtros veiksmų planą

Europos Komisija pristatė Europos ekologinės gamybos plėtros veiksmų planą

Plėtra bus remiama įgyvendinant Bendrąją žemės ūkio politiką, o šalys narės bus skatinamos pačios susikurti savo ekologinės plėtros planus. Komisaras Januszas Wojciechowskis žurnalistams vakar atsakė: papildomų fondų ES Komisija šiai plėtrai nėra numačiusi, viskas BŽŪP voke: ir gamyba, ir perdirbimas, ir vartojimo skatinimas. Komisaro akimis ekologinė gamyba tai šansas smulkiems ūkiams - arba gaminti ekologišką produkciją rinkai, arba užbaigti savo ūkininkavimo veiklą.

 Pinigai Lietuvos ekologiniams ūkiams pereinamuoju 2 metų laikotarpiui (2021–2022 m.) pagal projektą, kurį šiandien svarsto ŽŪM stebėsenos komitete:

Lietuvai KPP dviejų metų pereinamajam laikotarpiui (2021–2022 m.) iš ES skiriama 578,9 mln. Eur:

434 mln. Eur (238,7 mln. Eur – 2021 m., 195 mln. Eur – 2020 m.) - iš Strateginio plano 2021–2027 m. finansinio voko EŽŪFKP dalies (iš viso 532 mln. Eur su nacionalinių lėšų dalimi);

139,9 mln. Eur (41 mln. Eur – 2021 m., 98,5 mln. Eur – 2022 m.) EURI lėšų. EURI lėšos skiriamos kaip papildomi ištekliai 2021–2022 m., šioms lėšoms nacionalinio kofinansavimo nereikia. Aišku galima skirti, ir yra šalių, kurios skiria, bet nebūtina. Nesigirdi, kad Lietuva kalbėtų apie didesnį prisidėjimą iš nacionalinio biudžeto. (Šituos pinigus ES yra papildomai skyrusi KPP vokui dėl COVID pandemijos. Skirtingos šalys juos gavo skirtingomis sumomis, bet laikantis pro rata principo, t.y., vienodas procentas nuo savo šalies KPP voko, bet taip kaip skirtingi šalių vokai, taip gaunasi skirtingos sumos. Didesnis vokas – gauni daugiau, mažesnis – mažiau.)

Taigi, dviems metams iš viso (su nacionaliniu prisidėjimu) Lietuva KPP turi: 532 + 139,9 = 671,9 mln eurų.

Kiek iš jų žadama ekologiniams ūkiams?

Iš viso: 103 233 443 eurų(38 987 582 eurų iš ateinančio laikotarpio II ramsčio voko ir 51 250 000 eurų iš covidinio, vadinamo EURI fondo), nebent šiandienos, kovo 26 d., ŽŪM Stebėsenos komitete būtų nutarta, kiek padidinti šią sumą.

Naujuoju laikotarpiu pradedant 2023 m., remiantis bent jau neoficialiais šaltiniais, ŽŪM planuoja, kad ekologiniams ūkiams užteks kasmet numatyti ~70 mln eurų. 

Nuoroda į Europos Komisijos pranešimą spaudai apie vakar piristatytą Europos ekologinės gamybos plėtros veiksmų planą:

http://lus.lt/komisija-pristate-ekologines-gamybos-pletros-veiksmu-plana/ 

https://audiovisual.ec.europa.eu/en/video/I-203739?&lg=INT

 

Informaciją parengė Mindaugas PETKEVIČIUS, ŽŪK „EKO tikslas“ direktorius


EKOLOGAI ATIDEDA MITINGĄ MĖNESIUI

EKOLOGAI ATIDEDA MITINGĄ MĖNESIUI

Pavykus rasti kompromisinius sprendimus į svarbiausius klausimus, balandžio 15 dieną planuotas Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos mitingas prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) yra atidedamas.

 Kovo 21 d. vyusiame Lietuvos ekologinių ūkių asociajos (LEŪA) visuotiniame susirinkime buvo priimta rezoliucija, kurioje išsakyti per kelerius metus susikaupę skauduliai ir reikalavimai. Ji buvo įteikta Žemės ūkio ministerijos vadovybei. Rezoliucijoje buvo prašoma nedelsiant pradėti spręsti susikaupusias problemas, kurių gausa ir įsisenėjimas sukėlė milžinišką ekologiškai ūkininkaujančiųjų neviltį ir pradėjo grasinti paties sektoriaus gyvybingumui. Visuotiniame susirinkime taip pat buvo nutarta rengti mitingą prie Žemės ūkio ministerijos ir taip reikalauti pradėti įgyvendinti iškeltas problemas, kurias galima apibendrinti kaip pagrįstą siekį, kad Lietuvoje veikiančios ekologinio ūkininkavimo taisyklės būtų priartintos prie taikomų kitose ES šalyse.

 Intensyvios derybos padėjoPo rezoliucijos išplatinimo, prasidėjo intensyvūs susitikimai ir derybos su valstybės institucijomis ir jų vadovais. Susitikimuose su Žemės ūkio ministru ir kitais atsakingais minsterijos darbuotojais, LR Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovais ir nariais buvo intensyviai diskutuojama ir išsakoma ekologiniams ūkiams atstovaujančios organizacijos pozicija bei reikalavimai. Ketvirtadienį, balandžio 11 d., vykusiame Eko tarybos posėdyje buvo pasiektas bendras sutarimas dėl svarbios dalies LEŪA keltų reikalavimų.

Svarbiausi klausimai, dėl kurių rastas sprendimas:

1. Sutarta perimti kitose ES šalyse nusistovėjusią praktiką, kuri leis objektyviau vertinti ir priimti sprendimus dėl kaimyninės ir foninės aplinkos taršos nustatymo ir taikomų poveikio priemonių. Taip pat bus pradėta taikyti ES numatyta laboratorinių tyrimų paklaida. Aptikus neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų likučius bus atliekamas tyrimas, siekiama nustatyti taršos šaltinį, identifikuoti ir atskirti piktnaudžiavimo atvejus nuo galimai iš kaimyninių įprastinės gamybos ūkių patekusios taršos. Iki šiol visuomet atsakingas ir baudžiamas buvo ekologinis ūkis ir tai dažnai nepagrįstai sukeldavo skaudžias finansines pasekmes ir žalą reputacijai.

2. Sutarta, kad ŽŪM suformuos naują nešališką ginčų nagrinėjimo ir sprendimų komisiją, kurią sudarys kompetentingi ekspertai. Tikimasi, kad tokios komisijos atsiradimas nuo šiol leis išvengti situacijų, kuomet ūkininkui nebūdavo suteikiama pilnavertė galimybė teikti apeliaciją ir bandyti įrodyti savo teisybę ar nekaltumą.

3. Sutarta koreguoti taikomų finansinių sankcijų už padarytus pažeidimus metodiką, kuri iki šiol buvo neproporcinga ir neatitiko LR Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Ūkio subjektai patirdavo didžiules pinigines sankcijas net ir tais atvejais, kai nebuvo padaryta jokios žalos nei aplinkai, nei vartotojams. Po pakeitimų sankcijų dydis bus priartintas prie pažeidimų pobūdžio, masto, saugomiems gėriams padarytos žalos.

 Ūkininkai džiaugiasi, kad užuot mitingavę, galės dirbti savo ūkiuose ir nesustos pavasinė sėja bei kiti darbai. „Žemės ūkio ministerijos vadovai mus išgirdo ir žadėjo dirbti, kad šalies valdžia netaptų savo šalies ūkininkų žlugdytoja, – sakė LEŪA pirmininkas Saulius Daniulis. – Mums buvo labai svarbu, kad ministras suprastų įsisenėjusias problemas ir imtųsi jas spręsti, stabilizuotų situaciją. Lietuvos ekologiniai ūkiai neturi būti smukdomi dėl mūsų pačių vykdomos nepalankios politikos, o dėl kuriamos perteklinės biurokratinės naštos įstumiami į nelygias konkurencines sąlygas lyginant su kitų ES šalių ekologiniais ūkiais“.

Mitingo organizatoriai džiaugiasi, kad ŽŪM ir jos vadovai bei kitos insitucijos išgirdo ekologinių ūkių šeimininkų balsą ir sutiko imtis pirmų svarbių priemonių padėčiai taisyti. Greitu metu bus svarstomi ir kiti likę rezoliucijos klausimai. Tikimasi, kad šią savaitę priimti sprendimai bus įgyvendinti ir perkelti į teisės aktus nedelsiant, bet ne vėliau kaip per mėnesį. Jei per tą laiką neįvyks formalių pokyčių, LEŪA organizuos mitingą gegužės pirmoje pusėje.


Dėl skleidžiamos klaidingos informacijos apie Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimus

Dėl skleidžiamos klaidingos informacijos apie Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimus

Paskutiniu metu viešoje erdvėje pasklido informacija apie neva korupcinius Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) veiksmus, kuomet buvo pakeistos Ekologinio žemės ūkio taisyklės (2018 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 3D-965). Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA), didžiausia ekologinius ūkius vienijanti asociacija Lietuvoje, tokius pareiškimus laiko absurdiškais. Mūsų asociacija yra aktyviausiai veikiantis ŽŪM
socialinis partneris svarstant įvairius su ekologine gamyba susijusius reguliacinius klausimus. LEŪA jau prieš tris metus iniciavo diskusiją dėl sankcijų metodikos, kuri apsprendžia sankcijų dydžius kuomet ekologiniuose ūkiuose ar jų produkcijoje nustatoma neleistinų medžiagų tarša, pakeitimo. Deja, dėl ankstesnių ŽŪM vadovybių nenoro įsigilinti į problemos sudėtingumą, ši diskusija prasidėjo tik prieš metus, kuomet ir buvo suformuota Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos taryba (Eko taryba), kuriai pavesta paruošti naują sankcijų metodiką. Eko taryba su pertraukomis posėdžiavo daugiau  nei pusę metų ir per tą laiką įrodė tik tai, kad darbas vykta per plačiame formate, įtraukiant institucijas, kurios nėra tiesiogiai susijusios su problematika arba paskiriant atstovus, kurie neturi pakankamai patirties ir žinių kompetentingai svarstyti šiuos klausimus. Taip pat buvo jaučiama nuolatinė priešprieša, tiek iš Ekoagros, tiek iš ŽŪM, tiek iš Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos Gaja.
Paradoksalu yra tai, kad pakeistos Ekologinio žemės ūkio taisyklės (2018 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 3D-965) visiškai neatitinka LEŪA ir jos narių lūkesčių, kurie buvo ne kartą išsakyti tiek Eko taryboje, tiek ministerijai tiesiogiai. Pagrįsti ir logiški LEŪA narių lūkesčiai dėl kurių iki šiol nesame radę bendro sutarimo su ŽŪM ir Ekoagros:
1. Pesticidų foninės taršos problematika ir jos traktavimas. Dar iki 2018 metų foninės taršos klausimas Lietuvoje iš viso buvo tabu, nors visa Europa šia problemą žino seniausiai ir yra radę sprendimus, kurie apsaugo tiek vartotoją, kad jį pasiektų saugi pesticidais neužteršta ekologinė produkcija, tiek ūkininką, kuris esant foninės taršos atvejams nėra padaromas nusikaltėliu ir sužlugdomas finansiškai. Tuo tarpu Lietuvoje iki šiol ūkis, kurio produkcijoje arba dirvožemyje sertifikavimo įstaiga nustato bet kokio dydžio neleistinų medžiagų likutį – yra iš karto pripažįstamas kaip panaudojęs neleistinas medžiagas, iš jo atimamos visos išmokos. Tarp 28 ES šalių yra tik 3 ES šalys, Lietuva yra tarp šių trijų šalių, kurios pasisako už tai, kad ekologinėje produkcijoje turi būti absoliutus nulis neleistinų medžiagų likučio skaitinėje išraiškoje. Tačiau kiekvienas turintis bent kiek sveiko proto suvokia, kad gamtoje absoliučių ir sterilių produktų nebūna. Laboratorijų, kurios atlieka ekologiškos produkcijos tyrimus, įranga ir metodai nuolat tikslėja ir jau dabar pasirenkant tiksliausius tyrimo metodus ir
taikant absoliutaus nulio reikalavimą – neturėtume ekologiškos produkcijos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Trumpai apie tai kaip ta foninė tarša atsiranda. Apie tai parašyta daugybė mokslinių darbų, atlikta tyrimų įvairiose šalyse Europoje, JAV ir kt. Galima išskirti šiuos pagrindinius foninės taršos atvejus:
· Tarša iš kaimyninių chemizuotų laukų, kuomet neatsargiai vykdomi purškimo darbai ir dalis išpurškiamų cheminių medžiagų vėjo pagalba nukeliauja į greta esantį ekologinį lauką. Lietuvoje vis dar turime įsivaizdavimą, kad ekologiškai ūkininkaujantys patys turi saugotis nuo šios kaimynų sukeliamos taršos, įrengdami apsaugines juostas laukų perimetrų ribose. Tuo tarpu vakarų Europoje yra kaip tik priešingai – kaimynai naudojantis pesticidus privalo juos naudoti taip, kad nekiltų rizika, kad jie nukeliaus į kaimynų laukus. Tai paprastai įgyvendinama nepurškiant prie pat lauko perimetro ribos arba įrengiant specialias atskyrimo priemones gyvatvorėmis ir pan. Prie to kas paminėta aukščiau dar galima pridėti, kad baudos už netinkamą ir neatsakinga pesticidų naudojimą Lietuvoje yra juokingai mažos, todėl dauguma chemizuotai ūkininkaujančių net nesivargina stengtis apsaugoti šalia esančių ekologinių pasėlių. O ir įrodyti patį faktą yra be galo sunku, nes retas kuris realiu laiku užpildo pesticidų panaudojimo žurnalą, o kur dar neoficialiai įsigytų pesticidų naudojimas, kurio iš
viso niekas neregistruoja.
· Tarša iš lietaus kritulių, dirvos erozijos, paviršinių vandenų. Dažniausiai foninę taršą sukeliantis pesticidas yra visiems puikiai žinomas herbicidas glifosatas ir jo skilimo medžiaga AMPA. Jis puikiai sklinda per orą šimtus metrų nuo purškimo vietos jei naudojami smulkūs
išpurškimo purkštukai, taip pat kondensuojasi į lietaus debesis ir iškrenta kartu su lietumi, kad ir už šimtų kilometrų nuo panaudojimo vietos. Dirvos erozijos metu pustomas paviršinis dirvožemio sluoksnis taip pat gali keliauti kelis šimtus metrų ar net kelis kilometrus. 2017 metais Lietuvoje turėjome ekstremalią situaciją šalies mastu dėl itin didelio kritulių kiekio. Paviršinis vanduo nevaldomai judėjo tarp skirtingų laukų ir taip pat neišvengiamai įtakojo padidėjusią foninę taršą, kurią masiškai pradėjome fiksuoti 2018 metais. Taip pat galima daryti prielaidą, kad 2018 metų rudenį buvo kur kas intensyviau naudojamas glifosatas chemizuotose ūkiuose ir dėl to, kad 2017 metais dėl nuolat vyravusių kritulių rugpjūčio – rugsėjo mėnesiai tiesiog fiziškai nebuvo galimybės laukų apdoroti glifosatais ir tie laukai, kurie chemizuotuose ūkiuose buvo planuoti purkšti 2017 metais, buvo purškiami 2018 metais.
2. Galimybė įrodyti savo nekaltumą apeliacijos ar teismine tvarka. Iki šiol veikianti apeliacinė sistema visiškai nesudaro galimybių ūkininkui apsiginti ir įrodyti savo nekaltumą. Sertifikavimo įstaiga Ekoagros iki šiol visus tyrimus atlieka tik vienoje akredituotoje laboratorijoje, nesudaroma galimybė pakartotinius tyrimus atlikti kitoje analogišką akreditaciją turinčioje laboratorijoje (tai ypač aktualu, kai randama foninė tarša ir neretai net ir tiriant tą patį mėginį kelis kartus gaunami skirtingi rezultatai ir tarša nebeaptinkama). Nustačius neleistinas medžiagas tai iš karto yra prilyginama medžiagų panaudojimui, nesvarbu kokio dydžio neleistinų medžiagų likučiai yra aptinkami. Nors pačios akredituotos laboratorijos savo oficialiuose atsakymuose tvirtina, kad tokio dydžio likučiai yra per ne lyg maži, kad galėtų
atsirasti po tyčinio purškimo ir tai yra tipinis foninės taršos atvejo pavyzdys. Taip pat yra susiformavusi specifinė teismų praktika, kuri po kelių pirmų ūkininkų pralaimėtų bylų visos kitos yra nagrinėjamos pagal susiformavusią praktiką ir nesigilinant į kiekvieną atvejį atskirai.
Visa tai palieka ūkininkus aklavietėje ir verčia veikti itin didelės rizikos teritorijoje kur ūkininkas yra nuo jo nepriklausančių aplinkybių įkaitas ir iš esmės neturi galimybės apsiginti ir įrodyti savo nekaltumą.

LEŪA aktyviai bendrauja su kitomis asociacijomis Europoje ir matome, kad visi susiduria su panašiais iššūkiais. Čia galima pakalbėti ir apie vartotojų, kurie perka ekologiškus produktus, lūkesčius. Savaime suprantama, kad vartotojas tikisi, kad ekologiški produktai bus be pesticidų
likučių ir mes manome šiuo metu veikianti kontrolės sistema užtikrina, kad vartotoją pasiekia produkcija arba visai be likučių arba su minimaliais įmanomais likučiais (įvertinant laboratorijų paklaidas ir pan.). LEŪA nariai ir kiti ekologiškai ūkininkaujantys ūkiai daro viską, kad užaugintų ir patiektų į rinką sveikus ir pesticidais neužterštus produktus, tačiau negalime pabėgti nuo fakto, kad gyvename tokiame pasaulyje kur didžioji dalis žemės ūkio gausiai naudoja pesticidus, o pesticidų pėdsakai randami net Arktikos ledynuose. Todėl neišvengiamai turime kalbėtis ir sutarti kaip apsaugoti ūkininkus ir jų nesankcionuoti į bankrotą vedančiomis sankcijomis už veiksmus, kurių jie nepadarė ir kurie nuo jų net nepriklauso. Priešingu atveju bus naivu tikėtis tolimesnio sektoriaus augimo su kuriuo ateina ir lūkesčiai gyventi švaresnėje aplinkoje, ir valgyti švaresnį maistą. 
Pridedama papildoma informacija anglų kalba apie foninės taršos problematiką ir kaip tai spendžiama Vokietijoje, kuri kaip tik yra pagrindinė mūsų ekologiškų produktų eksporto rinka.:
· BNN Orientation Value for pesticides - A guideline to evaluate pesticide residues in organic products

https://n-bnn.de/sites/default/dateien/bilder/Downloads/BNNOrientierungswert_EN_04022014.pdf 

· About the problem to regulate by law unavoidable entries of unauthorized substances into organic products – illustrated by chemical-synthetically plant protection products
https://nbnn.de/sites/default/dateien/bilder/Downloads/Dossier_Presence_unauthorised_substances_GLMR.pdf
· Thresholds or Limits for Organic Products: why BNN and its members say no
https://n-bnn.de/sites/default/dateien/BNN_no%20to%20thresholds_position%20paper.pdf

Almantas Liorentas
pirmininko pavaduotojas
+37068255627
almantas.liorentas@gmail.com 


Ekologinių ūkių asociacijos projektas

Ekologinių ūkių asociacijos projektas

 

Ekolgiškos produkcijos augintojai ir perdirbėjai 2018 m. buvo pakviesti dalyvauti ekologiškų produktų mugėse „Iš mano ūkio-ant Jūsų stalo!“ projekto įgyvendinimo metu 2018 m. ekologiški produktai buvo pristatyti keturiose mugėse Vilniuje ir Kaune.

Pagal pateiktą paraiška mugių laikas ir vieta buvo parinkta derinant prie kitų masiškesnių renginių Lietuvoje. 2018 metais suorganizuotos 4 ekologiškos produkcijos mugės, kurių kiekviena truko  3 dienas:

2018 m. balandžio 20-22 dienomis Kaune - “Kauno mugė – Pavasaris 2018” metu;

2018 m. gegužės 24-26 d. Vilniuje, parodos "Agrobalt 2018" metu;

2018 m. rugpjūčio 31 d. - rugsėjo 1-2 d., Vilniuje, renginio "Sostinės dienos 2018" metu;

2018 m. rugsėjo 7-9 d., Kaune, renginio "Kauno mugė. Ruduo -  2018" metu.

Mugėse ekologiška produkciją pristatė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos nariai:

Genovaitė Sakalauskienė – ekologiškos sultys, uogienės, džiovinti vaisiai ir uogos, daržovės, smidrai, UAB “Du medu” – ekologiška duona, sausainiai, kruopos, miltai,  Edmundas Henrikas Jastremskas – ekologiškas kanapių, rapsų, linų sėmenų, saulėgrąžų aliejus, Virginija Zaborskaitė – ekologiškos daržovės, Virginija Zaborskienė – ekologiškos daržovės; Ieva Stragytė – ekologiškos daržovės, Jadvyga Balvočiūtė – ekologiškos vaistažolės ir arbatos,  Laimonas Galvonas – ekologiškas medus ir kiti bičių produktai, Pilnų namų bendruomenė – ekologiškos vaistažolės ir arbatos, Audronė Žilienė – ekologiškos mėsos produktai, Judita Ramonaitienė – ekollogiški kiaušiniai, Vida Gudaitienė – ekologiški kiaušiniai, Gintautas Žebelys – ekologiškos kanapių arbatos, Ieva Rimkutė – ekologiškos daržovės, Zita Rimkienė – ekoogiškos daržovės, vaisiai, uogos, perdirbta daržovių produkcija, Budraičių bendruomenė – vaisiai, uogos, sultys, daržovės, Manvydas ir Marijus Čekavičiai – ekologiškos daržovės, vaisiai ir uogos, Artūras Butvilas – ekologiški svarainiai, Ugnė Butvilaitė – NKP medus, Petras Keparutis – vaisiai, uogos, daržovės. UAB “Sijaras” – ekologiškos grikių kruopos.

Mugių prekybos zonose vyko ekologiškos produkcijos degustacijos - pristatymai „Iš mano ūkio-ant Jūsų stalo!“, kurių metu vartotojams buvo organizuojama pažintis su ekologiškus produktus gaminančiomis ir realizuojančiomis ūkininkų šeimomis, degustuojami jų ūkiuose auginami ir perdirbami produktai, aptariami jų produkcijoje naudojami ekologiški ingredientai, abipusiai keičiamasi kontaktais tolimesniam bendradarbiavimui tiekiant produktus į kliento kiemus ar namus. Ūkininkai pristatymųmetu kartu su mugių dalyviais maišė ekologiškų blynų tešlą, o iškeptus blynus degustavo pagardindami juos ekologiška uogiene. Tai ypač patiko mažiesiems mugių lankytojams. Buvo verdama ir ragaujama  ekolgiška arbata, kurią gardino skirtingų rūšių ekologišku medumi. Išmaniausi ir dosniausi vartotojai  bei mugės dalyviai buvo apdovanojami prizais. Prizais taip pat buvo apdovanoti ekologiškų produktų gamintojai už degustacijose vartotojų išrinktus gardžiausius produktus (daržovę, vaisių, uogą, sultis, uogienę, medų, arbatą, raugintą produktą, duoną, sausainius, mėsos gaminį). 2018 m. gegužės 27 d. visi vartotojai, apsilankę 2018 m. balandžio 20-22 dienomis Kaune ir gegužės 24-26 d. Vilniuje organizuotose mugėse gavo pakvietimus apsilankyti Genovaitės Sakalauskienės ūkyje organizuotoje „Smidrų šventėje“, kurioje dalyvavo daugiau nei 1000 vartotojų, panorusių iš arčiau pažinti ekologiškos produkcijos kelią iki vartotojo stalo.

Skaičiuojama, kad mugėse apsilankė ir ekologiškos produkcijos degustacijose sudalyvavo daugiau nei 20 000 Lietuvos vartotojų.


Kviečiame į lauko dienas

Kviečiame į lauko dienas

Lauko diena "Inovatyvių daugianarių pasėlių technologijų panaudojimas ekologinio žemės ūkio optimizavimui“ , 2018 m. spalio 8 d. 10 val. Daliaus Linkevičiaus ekologinės gamybos ūkyje, Juostaviečių k., Pačeriaukštės sen., Biržų r. 

Lauko diena "Inovatyvių daugianarių pasėlių technologijų panaudojimas ekologinio žemės ūkio optimizavimui“ , 2018 m. spalio 9 d. 10 val. Jono Miseviačiaus ekologinės gamybos ūkyje, Ločerių k., Nemunėlio Radviliškio sen., Biržų r. 

Lauko diena "Inovatyvių daugianarių pasėlių technologijų panaudojimas ekologinio žemės ūkio optimizavimui“ , 2018 m. spalio 16 d. 10 val. Joniškėlio bandymų stotyje, Karpių g. 1, Joniškėlio k., Pasvalio r. 

Joniškėlio bandymų stoties mokslininkai pristatys dvinarių-trinarių pasėlių auginimo technologijas bei jų panaudojimo aktualumą ekologinės žemdirbystės sistemoje, apžiūrėsime parodomųjų bandymų laukus (įsėlinius ir posėlinius augalus), padiskutuosime aktualiais ekologiniams ūkiams technologiniais ir politiniais klausimais.

Renginiai organizuojami pagal LR žemės ūkio rūmų įgyvendinamą projektą 'Inovatyvių daugianarių pasėlių technologijų panaudojimas ekologinio žemės ūkio optimizavimui“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.  

Privaloma informuoti dėl dalyvavimo telefonu 8 614 08793 arba el. paštu e.karbauskiene@zur.ltedita.karba@gmail.com


Smidrų festivalis!

Smidrų festivalis!

Jau ketvirtus metus iš eilės smidrų sezonui įsibėgėjus Sakalauskų ekologinis ūkis organizuoja žaliausią ir skaniausią Smidrų festivalį. Šiemet festivalis ir vėl rengiamas pačiame Sakalauskų ekologiniame ūkyje, tad atvykę turėsite realią progą pamatyti kaip auga smidrai. Festivalio metu vyks įvairūs užsiėmimai, vyks paskaita, kurią išklausę sužinosite daug naudingos informacijos apie smidrų auginimą, gerąsias savybes ir kitus įdomius faktus iš dr. A. Žebrauskienės.  Šventės metu išvysite ir šefų šou, šefai Jus mokins kaip pasigaminti skaniausius patiekalus iš šios vertingos daržovės. Šventės organizatoriai žada, kad alkani neliksite, o dieną gryname ore praleisite turiningai, skaniai ir smagiai.

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/1407961816016272/


Su visa šeima į Agrobalt!

Su visa šeima į Agrobalt!

Tarptautinė Žemės ūkio ir maisto pramonės paroda „Agrobalt“ šiemet visus kviečia į Vilnių!

 Gegužės 24-25 d. nuo 10h iki 18h, o gegužės 26d. nuo 10h iki 16h Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Parodoje Jūsų lauks ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacija su gausia komanda:

  • Medaus namai - bičių produktai iš ekologinio Laimono Galvono bityno.
  • Du medu - šeimos pagrindu įsikūrusi kepykla, kurioje gaminama ekologiška, sveika ir natūrali produkcija.
  • Ekomarket  - Stragių ekologinis ūkis, auginantis ekologiškas daržoves, kasmet plečiantis savo asortimentą.
  • Laimutės Zaborskienės ūkis -  ekologiškai augina šviežias daržoves bei žalumynus
  • Jadvygos žolės – ekologiškos žolelių arbatos žinomos daugeliui.
  • Genovaitė Sakalauskienės ūkis – su plačia ekologiškų uogų, vaisų ir daržovių produkcija.
  • Žolynų ūkis – pristatantis ekologiškus kanapių produktus.
  • Jamstrauskų ūkis - šeimos ūkis, kuriame auginame grūdines ir aliejines kultūras bei šaltuoju būdu spaudžiame aliejų.
  • Misevičių ūkis – ekologinis augalininkystės ūkis,  gaminantis aliejus, grikių produkciją.
  • Pilnų namų bendruomenė – bendruomenė įkūrusi ekologinį vaistažolių ūkį.
  • Rimkų ekologinis ūkis – ūkis auginantis ekologiškas daržoves ir jas perdirbantis.

 Šiemet paroda „AgroBalt“ lankytojams siūlo kartu pramogauti, mėgautis skaniais atradimais, pažinti įvairių pasaulio tautų ir Lietuvos etnografinių regionų virtuvę, iš arti pamatyti ir sužinoti kokie gyvuliai auginami Lietuvos ūkiuose, kaip ant mūsų stalo atkeliauja pienas ir kiti maisto produktai. Daugiau nei 200 dalyvių savo stenduose lankytojams pristatys įvairiausią produkciją nuo desertų iki jūros gėrybių, kuriuos bus galima ragauti, degustuoti ir įsigyti visas tris parodos „Agrobalt 2018“ dienas. 


Kviečiame apsilankyti parodoje

Kviečiame apsilankyti parodoje

 

Ekologiškos produkcijos mugė vyks 2018 m. gegužės 24-26 d. Vilniuje, parodos "Agrobalt 2018" metu.  Ekologinių ūkių šeimininkai papasakos apie ekologiškų produktų auginimą ir perdirbimą, skirtumus nuo intensyviuose ar išskirtinės kokybės ūkiuose išaugintų daržovių, vaisių ir kitų produktų.

Mugėje ekologiškus produktus ristatys ūkininkai:

Genovaitė Sakalauskienė – ekologiškos sultys, uogienės, džiovinti vaisiai ir uogos, daržovės, smidrai, 

UAB “Du medu” – ekologiška duona, sausainiai, kruopos, miltai,  

Edmundas Henrikas Jastremskas – ekologiškas kanapių, rapsų, linų sėmenų, saulėgrąžų aliejus, 

Virginija Zaborskaitė – ekologiškos daržovės, 

Ieva Stragytė – ekologiškos daržovės, 

Jadvyga Balvočiūtė – ekologiškos vaistažolės ir arbatos,  

Laimonas Galvonas – ekologiškas medus ir kiti bičių produktai, Pilnų namų bendruomenė – ekologiškos vaistažolės ir arbatos, 

Audronė Žilienė – ekologiškos mėsos produktai, Judita Ramonaitienė – ekollogiški kiaušiniai, 

Vida Gudaitienė – ekologiški kiaušiniai, 

Gintautas Žebelys – ekologiškos kanapių arbatos, 

Zita Rimkienė – ekoogiškos daržovės, vaisiai, uogos, perdirbta daržovių produkcija,

Budraičių bendruomenė – vaisiai, uogos, sultys, daržovės, 

Manvydas ir Marijus Čekavičiai – ekologiškos daržovės, vaisiai ir uogos,

Artūras Butvilas – ekologiški svarainiai, 

Ugnė Butvilaitė – NKP medus, 

Petras Keparutis – vaisiai, uogos, daržovės,

 UAB “Sijaras” – ekologiškos grikių kruopos,

Judita Ramonaitienė - ekologiški kiaušiniai;


EKOLOGIŠKA PRODUKCIJA PRISTATYTA VARTOTOJAMS

EKOLOGIŠKA PRODUKCIJA PRISTATYTA VARTOTOJAMS

 

 

Balandžio pirmąjį savaitgalį vykusioje parodoje „Agrobalt 2016“ lankytojų dėmesį ypač traukė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) stendas, kuriame buvo pristatyta Lietuvos ūkiuose auginamų ir gaminamų ekologiškų produktų įvairovė, konferencijoje buvo analizuojama ekologiškos produkcijos rinka.

Vienas iš didesnių parodoje ir labai patrauklus LEŪA stendas buvo vieta, kur vartotojai galėjo pasikalbėti su ekologinių ūkių šeimininkais, sužinoti, kaip auginama ekologiška produkcija, kas garantuoja jos kokybę, kuo ji skiriasi nuo chemizuotų ūkių produkcijos. Pasak pirmininko Sauliaus Daniulio, asociacija pirmą kartą taip gausiai dalyvauja ir pristato asociacijos narių auginamą produkciją. „Mūsų nariai ne tik augina, bet ir perdirba užaugintą žaliavą, – sakė S. Daniulis. – Dalyvaudami Agrobalt parodoje norime parodyti vartotojui, kad Lietuvoje yra galimybė maitintis šviežiu ekologišku maistu, kurio įvairovė labai didelė ir kuri auginama griežtai prisilaikant ekologiniams ūkiams keliamų reikalavimų. Tai garantuoja jos kokybę.“ Asociacijos stende savo ūkio produkciją pristatė Lazdijų r. ūkininkas Edmundas Jastramskas, jau daugiau kaip 10 metų spaudžiantis ekologišką aliejų; Ukmergės r. ūkininkė Genutė Sakalauskienė, ne tik auginanti vaisius ir daržoves, bet ir iš jų gaminanti sultis, uogienes, saldainius, konservus. Prienų rajono ūkininkas Vytautas Račickas augina ir gamina bei praduoda įvairias kruopas, kepa duoną ir kitus kepinius savo kepykloje iš paties užaugintų grūdų. Ievos Stragytės ekologiškai užaugintos daržovės ir moliūgai gražiai puošė stendą. Parodą aplankę miestiečiai ragavo ekologiškos mėsos, pieno produktus, įvairiausius aliejus, vaisių ir daržovių gaminius.

 KONFERENCIJOJE APTARTA EKOLOGŠKŲ PRODUKTŲ RINKA

Antrąją parodos „Agrobalt 2016“ dieną LEŪA organizavo konferenciją „Ekologiškos produkcijos auginimas, perdirbimas, vartojimas vidaus ir užsienio rinkoje – esama padėtis ir perspektyvos.“ Renginyje savo patirtimi parduodant produkciją dalijosi ekolgiškos produkcijos augintojai, kartu iškėlę ir esamas problemas. Vienas iš svarbiausių klausimų – vartotojo švietimas, kurio, asociacijos manymu, turėtų imtis Žemės ūkio ministerija ir jai pavaldžios įstaigos. Taip pat valdžios institucijų galioje sudaryti sąlygas ekologiškai produkcijai patekti į švietimo, gydymo, socialines įstaigas. Kitas svarbus ekologiškų produktų vidaus rinkos plėtros aspektas – pačių ūkininkų kooperavimasis. Jau yra gerų pavyzdžių, pavyzdžiui, ekologiško pieno rinkoje, kai susivieniję į kooperatyvus „Eko tikslas“ ir „Eko Žemaitija“ ūkininkai sėkmingai parduoda ekologišką pieną ir jo produktus, nelabai jausdami dabartinę pieno kainų krizę.

Konferencijoje buvo aptarta ekologiškos jautienos, ekologiškų produktų mažmeninės prekybos rinkos situacija, vaistažolių auginimo ir perdirbimo patirtis, pamažų įsibėgėjanti biodinaminių ūkių veikla Lietuvoje. LR Žemės ūkio ministerijos, VšĮ „Ekoagros“, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros specialistai pateikė ekologinio žemės ūkio plėtros Lietuvoje, ES ir pasaulyje, ekologiškos žaliavos perdirbimo sertifikavimo apžvalgas, buvo kalbėta apie galimę tiekti ekologiškus produktus mokykloms ir darželiams.

LEŪA informacija