Naujienos

2016-04-13

EKOLOGIŠKA PRODUKCIJA PRISTATYTA VARTOTOJAMS
2016-02-20

ŽALINIMO REIKALAVIMŲ ĮGYVENDINIMO BEI IŠMOKŲ SKAIČIAVIMO GAIRĖS
2015-06-25

Šiemet sukanka 5-eri metai nuo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos veiklos pradžios.
2015-01-10

SAVIKAINOS SKAIČIAVIMAS AUGALININKYSTĖS IR GYVULININKYSTĖS ŪKIUOSE

Artėja mugė

Artėja mugė

Rugsėjo 8-10 dienomis Kaune vėl vyks mugė "Kauno ruduo". Lietuvos ekologinių ūkių asociacija joje dalyvaus jau antrą kartą. Jau išpirkta 10 prekybinių vietų asociacijos nariams, prekiausiantiems ekologiška savo ūkio produkcija. Atskiroje palapinėje asociacija rengs ekologiškų produktų pristatymus ir degustacijas, viktorinas mugės lankytojams.


EKOLOGIŠKA PRODUKCIJA PRISTATYTA VARTOTOJAMS

EKOLOGIŠKA PRODUKCIJA PRISTATYTA VARTOTOJAMS

 

 

Balandžio pirmąjį savaitgalį vykusioje parodoje „Agrobalt 2016“ lankytojų dėmesį ypač traukė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) stendas, kuriame buvo pristatyta Lietuvos ūkiuose auginamų ir gaminamų ekologiškų produktų įvairovė, konferencijoje buvo analizuojama ekologiškos produkcijos rinka.

Vienas iš didesnių parodoje ir labai patrauklus LEŪA stendas buvo vieta, kur vartotojai galėjo pasikalbėti su ekologinių ūkių šeimininkais, sužinoti, kaip auginama ekologiška produkcija, kas garantuoja jos kokybę, kuo ji skiriasi nuo chemizuotų ūkių produkcijos. Pasak pirmininko Sauliaus Daniulio, asociacija pirmą kartą taip gausiai dalyvauja ir pristato asociacijos narių auginamą produkciją. „Mūsų nariai ne tik augina, bet ir perdirba užaugintą žaliavą, – sakė S. Daniulis. – Dalyvaudami Agrobalt parodoje norime parodyti vartotojui, kad Lietuvoje yra galimybė maitintis šviežiu ekologišku maistu, kurio įvairovė labai didelė ir kuri auginama griežtai prisilaikant ekologiniams ūkiams keliamų reikalavimų. Tai garantuoja jos kokybę.“ Asociacijos stende savo ūkio produkciją pristatė Lazdijų r. ūkininkas Edmundas Jastramskas, jau daugiau kaip 10 metų spaudžiantis ekologišką aliejų; Ukmergės r. ūkininkė Genutė Sakalauskienė, ne tik auginanti vaisius ir daržoves, bet ir iš jų gaminanti sultis, uogienes, saldainius, konservus. Prienų rajono ūkininkas Vytautas Račickas augina ir gamina bei praduoda įvairias kruopas, kepa duoną ir kitus kepinius savo kepykloje iš paties užaugintų grūdų. Ievos Stragytės ekologiškai užaugintos daržovės ir moliūgai gražiai puošė stendą. Parodą aplankę miestiečiai ragavo ekologiškos mėsos, pieno produktus, įvairiausius aliejus, vaisių ir daržovių gaminius.

 KONFERENCIJOJE APTARTA EKOLOGŠKŲ PRODUKTŲ RINKA

Antrąją parodos „Agrobalt 2016“ dieną LEŪA organizavo konferenciją „Ekologiškos produkcijos auginimas, perdirbimas, vartojimas vidaus ir užsienio rinkoje – esama padėtis ir perspektyvos.“ Renginyje savo patirtimi parduodant produkciją dalijosi ekolgiškos produkcijos augintojai, kartu iškėlę ir esamas problemas. Vienas iš svarbiausių klausimų – vartotojo švietimas, kurio, asociacijos manymu, turėtų imtis Žemės ūkio ministerija ir jai pavaldžios įstaigos. Taip pat valdžios institucijų galioje sudaryti sąlygas ekologiškai produkcijai patekti į švietimo, gydymo, socialines įstaigas. Kitas svarbus ekologiškų produktų vidaus rinkos plėtros aspektas – pačių ūkininkų kooperavimasis. Jau yra gerų pavyzdžių, pavyzdžiui, ekologiško pieno rinkoje, kai susivieniję į kooperatyvus „Eko tikslas“ ir „Eko Žemaitija“ ūkininkai sėkmingai parduoda ekologišką pieną ir jo produktus, nelabai jausdami dabartinę pieno kainų krizę.

Konferencijoje buvo aptarta ekologiškos jautienos, ekologiškų produktų mažmeninės prekybos rinkos situacija, vaistažolių auginimo ir perdirbimo patirtis, pamažų įsibėgėjanti biodinaminių ūkių veikla Lietuvoje. LR Žemės ūkio ministerijos, VšĮ „Ekoagros“, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros specialistai pateikė ekologinio žemės ūkio plėtros Lietuvoje, ES ir pasaulyje, ekologiškos žaliavos perdirbimo sertifikavimo apžvalgas, buvo kalbėta apie galimę tiekti ekologiškus produktus mokykloms ir darželiams.

LEŪA informacija


ŽALINIMO REIKALAVIMŲ ĮGYVENDINIMO BEI IŠMOKŲ SKAIČIAVIMO GAIRĖS

ŽALINIMO REIKALAVIMŲ ĮGYVENDINIMO BEI IŠMOKŲ SKAIČIAVIMO GAIRĖS

Žalinimo skaičiavimo gaires rasite ČIA


EKOLOGIŠKŲ PRODUKTŲ MUGĖS ATLIEKA ŠVIEČIAMĄJĮ VAIDMENĮ

EKOLOGIŠKŲ PRODUKTŲ MUGĖS ATLIEKA ŠVIEČIAMĄJĮ VAIDMENĮ

Pamažu ekologiški produktai skinasi kelią iki vartotojų stalo. Ugdyti pirkėją padeda Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos rengiamos ekologiškų produktų mugės didžiuosiuose šalies miestuose.

Ekologiškų produktų, užaugintų Lietuvos ūkiuose, galima nusipirkti ne tik prekybos centruose – tikri ekologijos fanai vis dažniau užsuka į ūkininkų turgelius, lankosi ekologiškų produktų mugėsi. Lietuvos ekologinių ūkių asociacija kasmet surengia 2-3 muges, kuriose ne tik prekiaujama ekologiškomis daržovėmis, vaisiais, mėsos ar pieno produktais, tačiau kartu vykdoma ir šviečiamoji veikla.

Vis dar nemaža vartotojų dalis netiki, kad galima užauginti derlių nenaudojant pesticidų ir mineralinių trąšų. Jiems atrodo, kad tik jie patys, savo kolektyviniame sode gali užsiauginti „ekologiškai, nes žino kuo tręšė ir nupurškė nuo kolorado vabalo“.

Griežti reikalavimai skatina dirbit sąžiningai

VšĮ „Ekoagros“ sertifikuoja ekologinius ūkius ir jų produkciją, nuolat tikrina, kad juose būtų laikomasi visų reikalavimų. Pasak įstaigos direktoriaus Antano Makarevičiaus, kontrolė ekologiniuose ūkiuose labai didelė, galima sekti visą žaliavos kelią nuo lauko iki galutinio produkto, todėl ūkininkams būtų per didelė rizika bandyti „apeiti“ ekologinio ūkininkavimo taisykles. Radus pažeidimų laukia labai didelės baudos, reikia grąžinti jau išmokėtą tiesioginę paramą. „Lietuvoje ekologinis ūkininkavimas įgauna didesnius tempus, – sakė A. Makarevičius. – Šiais metais sertifikuota apie 2700 ūkių, kuriuose dirbama apie 210 tūkst. ha žemės. Keičiasi ir žmonių požiūris į ekologiją. Gaila, kad dar nedaug ekologiškos žaliavos perdirbama Lietuvoje, daugiausia jos parduodama kitoms Europos šalims. Tačiau smulkesni pienininkystės, daržininkystės ūkiai jau gamina produktus, kuriuos mielai perka vartotojai.“ Paklaustas, ar pats perka ekologiškus produktus, VšĮ „Ekoagros“ direktorius patikino, kad taip. „Kol nedirbau „Ekoagros“ skeptiškai žiūrėjau į ekologiją ir jos produktus. Pamatęs, kokį kelią nueina ūkininkas, kol sertifikuoja savo ūkį, kokios griežtos patikros ir didelės baudos už taisyklių nesilaikymą, dabar visada jei galiu rinktis, perku ekologiškas daržoves ir kitus produktus,“ – sakė A. Makarevičius.

Asortimentas plečiasi

Ekologiškų produktų mugėse vis dar daugiausiai parduodama daržovių, vaisių, tačiau pastaraisiais metais randasi ir pačių ūkininkų pagamintų ekologiškų konservuotų daržovių, mišrainių, sulčių, uogienių. Kauno rajone Raudondvaryje ūkininkaujanti Ieva Rimkutė pasakojo, kad pastebi, kaip keičiasi pirkėjai. Jos šeima ūkyje augina įvairiausias žalumynines daržoves, agurkus, pomidorus, baklažanus, iš naujo atrastus pastarnokus, ropes, juoduosius ridikus. „Jau formuojasi nuolatinių pirkėjų ratas, jie laukia mūsų atvažiuojant į turgelius, muges, mes žinome, ką jie mėgsta. Mugėse daug tenka aiškinti, koks tas ekologinis ūkininkavimas, kaip mes dirbame žemę, kaip prižiūrime augalus. Ir pirkėjai vis labiau mumis pasitiki,“ – pasakojo I. Rimkutė.

Ekolgiškų produktų mugėse galima nusipirkti net Lietuvoje užaugintų ekologiškų arbūzų. Juos auginantis ūkininkas Jonas Račickas vienas iš pirmųjų Lietuvoje pradėjo kepti ekologišką duoną iš savo ūkyje užaugintų grūdų, dabar kepyklėlėje kepami sveikuoliški sausainukai, gaminami trapučiai ir kit produktai. „Ekologinius ūkius išgelbės chemizuoti ūkiai, – tvirtai sako J. Račickas, – nes vis daugiau žmonių yra alergiški, turi kitų problemų, susijusių su maisto vartojimu. Ekologiškų produktų ieško jaunos šeimos, turinčios mažų vaikų, žmonės, kurie vertina gerą ir kokybišką produktą.“

Vilkijietis Artūras Butvilas ekologiškai augina grūdus ir svarainius. „Svarainiai visada paklausūs, juos parduoti nesunku, – sakė ūkininkas. – O ekologiški grūdai Lietuvoje neužsilieka, visus nuperka Olandijos perdirbimo įmonės.“

Dabar iš ekologiškų daržovių ir vaisių gaminami traškučiai, kramtukai, saldainiai, uogienės, konservai, sultys, daržovės raugiamos ir konservuojamos. Iš grūdų kepama duona, pyrago gaminiai, yra ekologiškos varškės, sūrių, sviesto, įvairiausių mėsos gaminių.

Taigi, vartotojams, kurie netiki ekologijos egzistavimu, patariama pirkti ekologiškus produktus tik iš VšĮ „Ekoagros“ sertifikatus turinčių ūkininkų. Tai garantuos, kad ūkyje nebuvo naudojamos cheminės priemonės ir trąšos, kad produkcija augo laikantis visų ekologiniam ūkininkavimui keliamų taisyklių.

Nuotraukose:

08233 – I.Rimkutės užaugintais pastarnokais domisi pirkėjai.
8242 – Mugėse visi mielai ragauja ekologikšus sūrius
08272, 08270 08243 – bendro pobūdžio – ekologiški produktai

 


KARŠTOS DISKUSIJOS APIE KPP 2014-2020 M.

KARŠTOS DISKUSIJOS APIE KPP 2014-2020 M.

Naconalinėje mokėjimo agentūroje buvo pristatyta 2014-2020 m. Kaimo plėtros programa. Ketinama keisti augalų grupių sąrašą, pagal kurį mokamos išmokos; bus privalomas dirvožemio tyrimas; javų augintojams periodiškai reikės sėti sideralinius augalus; deklaruojant pievas, privalu laikyti sertifikuotus gyvulių; vaistažolių auginimas bus remiamas tik auginant specializuotame ūkyje ir jas perdirbant; sėklininkystė bus remiama tik nuo 2017 m.; sodams ir uogynams bus nauji technologiniai reikalavimai ir daug kitų nuostatų.

Pereinantieji iš 2007-2013 m. KPP į 2014-2020 m. KPP galės keisti sertifikuojamų plotų dydį arba atsisakyti dalyvauti programoje; atsisakyti visų ankstesnių įsipareigojimų ir dalyvauti naujoje programoje; 2015 m. galima tęsti programą su ankstesniais įsipareigojimais gaunant ankstesnio laikotarpio išmokas; pirmoje paraiškoje 2014-2020 m. įsipareigotus plotus bus galima sumažinti ne daugiau kaip 5 proc., jei plotai kito dėl kadastrinių matavimų – iki 15 proc.

Šios ir kitos nuostatos sukėlė daug diskusijas tarp ekolginio ūkininkavimo šalininkų. Štai keletas nuomonių.

Almantas LIORANTAS. Kaip jau Edita Krbauskienė informavo, yra numatyta įvesti privalomus dirvožemio tyrimus visiems sertifikuotiems laukams. Tyrimų pagrindu reikės sudaryti tręšimo ir sėjomainos planą ir jo laikytis. Už neatliktus tyrimus, sėjomainos nesilaikymą bus taikomos griežtos sankcijos – nesertifikuojami pasėliai ir nemokamos išmookos.  

Keletas svarbių detalių, kurias reikėtų žinoti, apsvarstyti ir pareikšti savo nuomonę: atsirastų papildomos ir nemažos išlaidos kiekvienam laukui. Su įkainiais galite susipažinti čia: http://agrolab.lt/?page_id=63 . Šios išlaidos nėra įtrauktos į ekologinės išmokos dydžio skaičiavimus. Tai reiškia, kad atsiradus tokiai prievolei, turime teisę prašyti kompensuoti su ja susijusias išlaidas. Europos reglamente nėra tokių reikalavimų. Čia yra tik nacionalinė iniciatyva, kurią, esant bendram nepritarimui, galima bandyti ir užginčyti Europos Komisijai.

Dar nėra informacijos, kaip tuos tyrimus bus privaloma atlikti. Ar bus galima mėginius iš laukų paimti patiems, ar tą turės atlikti tik tyrimus daranti institucija. Ar paslaugą bus galima pirkti iš visų Lietuvoje (gal ir Latvijoje, Lenkijoje) esančių paslaugos teikėjų ar bus sudarytas monopolis tik LAMMC Agrocheminių tyrimų centrui. Nuo to labai priklausys ir tyrimų išlaidos. Kas galės sudaryti tręšimo ir sėjomainos planą ir kiek pats ūkininkas turės įtakos jį sudarant ir taisant. Nesinorėtų, kad prieitume iki absurdo, kai kažkas pradės nurodinėti ką ir kada reikia auginti. Ūkininkavimas visų pirma yra verslas ir pats ūkininkas turi priimti sprendimus, kurie tiesiogiai lemia jo veiklą ir rezultatus.

Egidijus AMBRAZAS. Labai nesmagu, kai ŽUM bando įvairiais būdais sunaikinti Ekologinį ūkininkavimą Lietuvoje. Kuo užkliuvome jiems galiu tik įtarti. Galbūt už viso to kyšo chemijos ir trąšu pardavėjų ausys. Nes mano visai paprastais skaičiavimais, ekologai jiems neleidžia uždirbti papildomų kelių milijonų eurų. O kur dar grūdų prekyba. Dar bent milijonas eurų.

Iš dalies dėl dirvožemio tyrimų aš sutikčiau. Bet reikia, kad tai duotų naudą, būtų paruoštos rekomendacijos, paremtos bandymais. Dabar padarysim tyrimus, kažkas iš knygų paruoš rekomendacijas ir visiškai nesvarbu, kad jos gali ir nepasiteisinti. Ir ekologiniai ūkiai liks ten kur ir buvo, tik su patirtomis išlaidomis žemės tyrimams. Mano manymu, šis prievartinis tyrimas galėtu būti atliktas daliai ūkio laukų, kuriuose, remdamiesi mokslo žmonių rekomendacijomis, bandytume atstatyti trūkstamus elementus. Baigiantis 5 metų įsipareigojimams vėl atliktume tyrimus ir paaiškėtų rezultatas. Tada galėtume naudotis patikimomis rekomendacijomis. Taigi, mano nuomone 100 proc. laukų dirvožemio tyrimasė galėtų būti vykdomas ne anksčiau kaip po 5 metu.

Šalia sėjomainos, galbut bus bandoma stumti įvairias ekologiškas trąšas, kuriose dirvožemiui reikalingi cheminiai elementai yra daug brangesni nei pas chemikus. Šios trašos rimtai netirtos. Kol kas nežinia, kokie minimalūs reikalavimai bus keliami toms tiriamoms dirvožemio savybėms. Galbūt jie nepasiekiami ekologiškai dirbant.

Kitas dalykas, kurį aš matau šiame „penkmečio plane“, LŽŪKT „stūmimas“. Mokymai, žemės tyrimai, planų sudarymas ir t.t., – visur gali arba galės dalyvauti LŽŪKT.

Kęstutis BALANDIS. Norėčiau, kad asociacija atkreiptų dėmesį įššį punktą: Parama už daugiametes žoles bus mokama jei 1 ha bus 1 SG (pieniniams ir mėsiniams galvijams vienodai). Už pievas ir ganyklas paramą gaus tik laikantys sertifikuotus gyvulius – bulius, karves su prieaugliu, avis, ožkas, triušius. Nėra jokio išskyrimo – mažo ir didelio nepalankumo vietovės ir derlingos žemės. Reiktų atkreipti dėmesį, kad norint gauti išmokas ūkininkaujantiesiems mažo arba didelio nepalankumo vietovėse užtenka 1ha laikyti 0,5 SG. Taip išeina, kad ekologiškai ūkininkaujantieji sugeba išlaikyti gyvulius su mažiau pašarų ir ant mažesnio ganomo ploto. Nėra logikos. Labai norėčiau, kad asociacija tvirčiau atstovautų ekologinę gyvulininkystę ir nebūtų keliami argumentai dėl skirto krepšelio dydžio. Jeigu ŽŪM gyvulininkystė yra prioritetetas, tai ir ekologinė gyvulininkystė turėtų būti prioritetas.

Kristina KAZLAUSKAITĖ. Visiškai pritariu išsakytai nuomonei dėl dirvožemio tyrimų. Pagal pateiktus įkainius humuso ir P, K, Ph nustatymas 1 ėminiui (rekomenduojama bent vienas ėminys1 ha) kainuotų apie 20 EUR. Neaišku, kokia būtų nustatyta paėmimo metodika, kaip bus, jei viename lauke augo keli augalai ir buvo deklaruoti keli laukai atskirais kodais. Laukui pakaks 1mėginio ar kiekvienam augalui reiks daryti atskirai? O kaip bus, kai dėl besikeičiančių blokų ribų vienas pasėlis patenka į keletą blokų?

Kas sudarys tręšimo planą? Ar ūkininkas pats galės jį sudaryti? Jei bus sudarytas planas, o kitais metais vietoj suplanuotų žieminių bus pasėti vasariniai javai, kur bus galima pakoreguoti planą? Ar ššie koregavimai turės būti patvirtinti ir suderinti su Ekoagros ir NMA? Kas prižiūrės, kaip vykdomas tręšimo planas?

Kadangi jau yra numatyta, kad privalomai reikės 1 metus auginti ankštines žoles, tai manau, būtų pagrindas teigti, kad bent minimaliai bus išlaikomas dirvos derlingumas, o be to ir ankštiniai javai sudaro tikrai nemažą sėjomainos dalį, todėl dar papildomas tręšimo planas ir jo vykdymas yra labai ribojantis veiksmų laisvę ūkininkui.

Dėl strategijos. Įtvirtinti nuostatas dėl intensyvesnio (pvz.: 20 proc.) pilnos ekologinės gamybos rėmimo; manau reikia, kad investiciniams projektams ekologinis ūkininkavimas būtų preoritetinė specializacija ir skirti 20 balų. Nes šiuo metu numatytas papildomas paramos intensyvumas yra nepasiekiamas. Nustatyti skirtingoms ekologinio ūkininkavimo sritims tinkamą rotaciją ir sėjomainą. Nelabai įsivaizduoju, kaip tai praktiškai atrodys. Suprantu, chemizuotuose ūkiuose, kurie turėjo tris augalus sėjomainoje, gal ir įmanoma nustatyti atskiromis sritims sėjomainas. Ekologiniame ūkyje auginama kur kas daugiau augalų rūšių.

Mindaugas KUBILIUS. Manau kad reikalavimas dėl privalomų dirvožemio tyrimų ir tręšimo planų yra skandalingas, galimai korupcinis. Tokio privalomojo reikalavimo nėra ES reglamente, tik rekomendacinės nuostatos. Kaip dirvos gerinimo priemonės užtektų ir jau numatyto privalomojo per 5 metus ankštinių žolių ar sideracinio pūdymo. Neteko girdėti, kad šiuo klausimu buvo kokios nors diskusijos su asociacija, eilinį kartą viskas „nuleista“ iš viršaus.

Taigi, siūlau nepritarti privalomiems dirvožemio tyrimams ir siekti, kad tokios nuostatos būtų kuo skubiau pašalintos iš taisyklių projekto.

Dainius KRIVIČIUS. Aš pritarčiau tik vienam iš įsipareigojimų: tyrimai ir trešimas pagal juos arba gerinančios priemonės (žaliosios trąšos, įsėliai, mėšlas, ankštiniai ir t.t.) . Visada būsiu prieš sviestą sviestuotą.

Rūta JAKUBONIENĖ. Pritariu minčiai, kad ekologiškų trąšų poveikis dirvožemiui auginant skirtingas kultūras būtų ištirtas moksliškai, standartizuotas ir rekomenduotas naudoti. Tam būtų galima skirti visą penkerių metų laikotarpį.Šiuo metu yra sėjomaina, įsėlis, organinės trąšos dirvožemiui gerinti. Ūkininkas pats mato, kas geriau ir gali išsitirti dirvožemį pagal poreikį. Jei bus standartizuoti produktai, tada galima sakyti pagerino dirvožemį ar pablogino. Jei bus tik įmonės standartai, tada nieko gero. Kalbant apie aplinkosaugą ir dirvožemio alinimą, reikėtų kalbėti apie chemizuotus ūkius ir pradėti nuo jų. Ir, jei reikia dirvožemio tyrimų, tai turėtų būti taikoma visiems ūkiams, nes kitaip ekologiniai ūkiai vilks dar ir perteklinę finansinę bei administracinę naštą.

A. KLIMKEVIČIENĖ. Mano manymu, jeigu jau privaloma, tai pradėti reikėtų nuo chemizuotų ūkių. Ekologiniai ūkiai tikrai ūkininkauja naudodami sėjomainas, tręšimo planus, sėja ankštinius. Manau, kad būtų veltui išmesti pinigai, juolab, kad nėra jokių normatyvų. Manau, kad kažkas suinteresuotas nemenkai pasipelnyti. Galėčiau leisti mokslininkams daryti analizes ūkio laukuose, kad įvertintų situaciją. Daugeliu atveju daug kas būtų matoma vizualiai apžiūrėjus laukus.

Nikolajus DUBNIKOVAS. 1) Dėl 1 SG/1 ha žalienų. Mano nuomonė (ji bus patvirtinta ir LMGAGA tarybos sprendimu rezoliucijoje, skirtoje ŽŪM) ir siūlymas: 1SG (galvijas) turi dengti 2 ha žalienų (daugiametės ir įsėlinės žolės ) ir + 1 ha pašarams skirtų javų. Argumentai: galvijininkystė (ir avys, ožkos) yra prioritetinė šaka, ypač skatintina nenašiose žemėse. Numatytoji vyriausybės programa sako: gerinsime ūkininkavimo sąlygas nenašiose žemėse; skatinsime auginti mėsinius galvijus, nederlingose žemėse avis, taip sukurdami papildomas darbo vietas ir pridėtinę vertę. Vadinasi, remtina žemės ūkio šaka. O kur čia rėmimas? Norint gauti tiesioginę išmoką už pievas, užtenka 0,3 SG/ha, o ūkininkaujant mažo arba didelio nepalankumo vietovėse 0,5SG/ha. Kažkaip keistokai atrodo. Ar skatinsime ekologiniuose ūkiuose intensyvumą? Ypač nenašiose žemėse, kur jis net neimanomas.

2) Dėl dirvožemio tyrimų. Esu kategoriškai prieš tokią redakciją, kurą pateikė ŽŪM. Tai atgrasymo preimonė nuo ekologinio ūkininkavimo. Bet galėtų būti skatintina ir remiama finansiškai priemonė savanoriams.

Manau, kad LEŪA pakankamai dėmesio skiria gyvulininkystei, tik gal per mažai afišuojamės. Kartais asociacijų (LEŪA ir LMGAGA ) ir mūsų, kaip jų tarybų narių, veikla dubliuojasi. Gal tik reikėtų ekologinių gyvulininkystės ūkių šeimininkams aktyviau dalyvauti LEŪA veikloje ir tapti jos nariais.

Tai tik diskusijos pradžia. Lietuvos ekologinių ūkių asociacija planuoja rengti išplėstinį valdybos posėdį kovo 5 d., ketvirtadienį, ir jame svarstyti ekologinio ūkininkavimo taisykles, strategiją ir pramą. Apie jį bus pranešta vėliau.

 

LEŪA informacija

KPP 2014-2020 m. rasite čia: http://www.zum.lt/index.php?2121927796