Naujienos

2016-04-13

EKOLOGIŠKA PRODUKCIJA PRISTATYTA VARTOTOJAMS
2016-02-20

ŽALINIMO REIKALAVIMŲ ĮGYVENDINIMO BEI IŠMOKŲ SKAIČIAVIMO GAIRĖS
2015-06-25

Šiemet sukanka 5-eri metai nuo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos veiklos pradžios.
2015-01-10

SAVIKAINOS SKAIČIAVIMAS AUGALININKYSTĖS IR GYVULININKYSTĖS ŪKIUOSE

Ekologiniams pasėliams kuriama vis daugiau trąšų

Data :2014-08-26
Ekologiniams pasėliams kuriama vis daugiau trąšų

Gamybiniai bandymai ūkiuose yra pagrindinis būdas įsitikinti augalų auginimo technologijose naudojamų priemonių efektyvumu. Marijampoliškio Kęstučio Mykolaičio ekologiniame ūkyje nuolat daromi augalų veislių, technologiniai, ekologiškų trąšų tyrimai.

Į lauko dieną šiame ūkyje susirinkę Lietuvos ekologinių ūkių šeimininkai galėjo palyginti ūkyje auginamas augalų veisles, ekologiškų augalų apsaugos preimonių ir trąšų efektyvumą.

Mindaugas Raila, UAB „Ekofarm“ direktorius pristatė bandymų schemas. „Pagrindinis tikslas – parodyti ūkininkams, kaip veikia trąšos konkrečiomis sąlygomis, – sakė M. Raila. – Darome bandymus ir Aleksandro Stulginskio universitete, tačiau gamybiniai bandymai ūkyje rodo realius rezultatus.“ Kęstutis Mykolaitis šios bendrovės bandymams skyrė 3 laukus: kviečių, kvietrugių ir žirnių. Kviečiams ir kvietrugiams pagrindinė bandomoji trąša yra azotas. Skystas trąšas ūkininkas purškė per du kartus. Taip pat naudojo mikroelementus magnio sulfatą, manganą, cinką ir varį. Žirnių pasėlyje buvo naudojamas fosforas ir bakteriniai preparatai, kurie padeda fiksuoti azotą ir skaidyti fosforą. M. Raila matytą rezulatą apibūdino taip: planuojamas derliaus priedas – 25-30 proc.

Kęstučio Mykolaičio ūkis – sėklininkystės. Čia užauginama javų, pupinių augalų sėkla naudojama kituose ekologiniuose ūkiuose. Ūkininkas daugiausia augina lietuviškų veislių. Pasak LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkės Kristynos Razbadauskienės, mūsų šalyje išvestos veislės lengviau prisitaiko prie ekologinės aplinkos ir augimo sąlygų. „Per keliolika selekcijos metų jos prisitaiko prie mūsų dirvožemių, klimato, patiria permainingas žiemas, todėl jos visada būna labiau prisitaikiusios ekologiniam auginimui,“ – sakė mokslininkė. Ūkyje auginama vienintelė lietuviška žirnių veislė „Simona“, gana plačiai auginama Lietuvoje. Ji labai tinka ekologiniam ūkiui, nes yra aukšta, gerai stelbia piktžoles, labai atspari ligoms. Auginamos pupų veislės „Nida DS“ ir „Reda DS“. Kadangi „Nida DS“ išbraukta iš nacionalinio veislių sąrašo, per kelerius metus ją sėkmingai pakeis „Reda DS“ pupų veislė,“ – sakė K. Razbadauskienė. K. Mikolaičio ūkyje auginamos dvi lietuviškos kviečių veislės. Tai „Alma“, labai ankstyva akotuota geros kokybės veislė, ir „Širvinta“. Kelerius metus svarstęs, ūkininkas apsisprendė plėsti „Širvintos“ plotus. Mokslininkė apgailestavo, kad per mažai skiriama dėmesio ekologinės žemdirbystės ir veislių tyrimams. Mokslinės programos šiuo metu labiau orientuotos į intensyvius ūkius, atskirų užsakomųjų tyrimų nėra. Mokslininkai atrenka veisles, sėja jas ekologiniuose laukeliuose ir tiria.

Kol kas nedaug žinoma ir apie ekologišką augalų apsaugą. Pasak Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkės dr. Elenos Survilienės, plečiantis ekologinių pasėlių plotams, atsirandant naujiems augalams, tokiems kaip soja, kanapės, didėja ligų ir kenkėjų tikimybė. Mat, nauji pasėlių plotai – papildomas maisto arealas ligoms ir kenkėjams. „Būtent dėl ūkininkų taikomos geros sėjomainos, žemės dirbimo ir kitų pagrindinių taisyklių, ekologiniuose ūkiuose kol kas nėra didelių bėdų dėl ligų ir kenkėjų, – sakė mokslininkė. – Tačiau ekologinių ūkių šeimininkai turi atidžiai dirbti, kad nepažeistų bendrosios agrotechnikos, sėjomainos reikalavimų. Kuriami augalų apsaugos produktai, tinkami ekologiniams ūkiams, kurie gali pagelbėti. Tai įvairūs augaliniai ekstraktai, stiprinantys augalus ir kartu padedantys apsisaugoti nuo ligų ir kenkėjų.“

Kęstutis Mykolaitis, kaip ir kiti ekologinių ūkių šeimininkai, yra suinteresuotas praktiškai išbandyti ekologiškų priemonių poveikį pasėliams. Pasiūla kasmet didėja, o mokslinio jų efektyvumo pagrindimo nėra. „Dalį laukų purškėme, vėlėme sėklas preparatais, kitą dalį palikom kontrolei, – pasakojo K. Mykolaitis. – Pasėliams augant matėsi skirtumas: gražesnė augalų spalva, jie vešlesni, aukštesni. Žinoma, reikia bandymų kelių atsirinkti kiek kartų, kada pasėlius apdoroti. Bet po truputį išmoksim naudoti ekologines trąšas ir kitas priemones ir gausim didesnius derlius.“ Ūkininkas sakė, kad norėtų kulti didesnį derlių. „Galima 3 t/ha kulti nieko nedarant, tačiau jei šiek tiek patręšęs kulsi 5, tai kodėl gi ne?“ – svarstė Kęstutis.


Visos naujienos...